

Palaukit! Jie kažką seka! Kadangi seku juos, negaliu fotoobjektyvo nukreipti jų žvilgsnių kryptimi. Kerintis žuvėdrų klyksmas, pustomo smėlio tyla, bangų ošimas vienu metu iš marių ir iš jūros pusės, į uostą įplaukiantys laivai. Ar šitai jie seka? Ir kažkam moja su šypsena. O aš žiūriu į juos ir užsikrečiu šypsena. Brangiausi, mylimiausi, artimiausi. Ši akimirka bus įklijuota į Šeimos albumą, galėsim prisimindami šypsotis.
Kai vakare pamatau įjungtą Skype, suprantu, kad būtina įeiti į šį puslapį... Nes kai tie mylimiausi užsidarę miegamajame skaito pasakas ar svarsto, ką rytoj veiks Milė, mamytė skiria laiko savo pomėgiui. Be galo gražu! O tekstai po nuotraukomis tiesiog būtini, nes sudaro visumą. Tai tarsi dienoraštis: nuotraukos tiesiog užburia, o iš širdies išplaukę žodžiai sudėlioja visus taškus. Būtinai turi perskaityti viską iki galo, kad širdį užlietų šilta banga. Tą ir darau, dar ir dar kartą...
AtsakytiPanaikintiP.S. Ačiū už CD. Sunku išsirinkti pačią pačiausią. O kai pradėsim rėminti, namuose pritrūksim sienų :), nes fotosesijų tikimės ir ateityje. Va taip.